Naršymo meniu

Pasirinkimo žodžio kilmė

Paieška - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjai, kalbininkai, redaktoriai, dėstytojai klausėsi vertėjų Jurgitos Mikutytės, Irenos Balčiūnienės, Irenos Aleksaitės, VU dėstytojų Ugniaus Mikučionio ir Dalios Dilytės pranešimų, dalyvavo diskusijose.

Mikutytė pasirinkimo žodžio kilmė "Kultūros realijų rūšys ir vertimo būdai". Vertėja pristatė realijas kaip unikalius tam tikros kalbos, šalies, etninės grupės, regiono daiktus, dalykus, sąvokas, pateikė jų rūšis geografinės, etnografinės, visuomeninės politinės, nekalbinėssuskirstytas įvairiais aspektais, galimus jų vertimo būdus jų susidaro bent penkiolika ir tų būdų pasirinkimo kriterijus.

Į ją galima vesti lotyniškais rašmenimis ieško tiek lietuviškų, tiek japoniškų žodžiųkana ieško japoniškų žodžių arba kiniškais rašmenimis ieško japoniškų žodžių. Rašant iš karto teikiami labiausiai paiešką atitinkančių žodžių pasiūlymai, iš kurių reikia pasirinkti norimą variantą ir paspausti Enter arbakad gauti detalesnius rezultatus.

Populiariausias vertimo būdas, kai perimamas ir adaptuojamas svetimas žodis, prie kurio kartais pridedamas paaiškinimas iš kelių žodžių, pavyzdžiui, vok. Jodeln — jodleriavimas, tirolietiškas dainavimas. Kitas vertimo būdas, kai kuriami neologizmai; puikus lietuvių kalboje prigijusio žodžio pavyzdys: mėsainis. Kalkė — pasirinkimo žodžio kilmė paskiemeniui išverstas pasirinkimo žodžio kilmė, pvz. Wolkenkratzer, rus.

Plėtra Davidas Adelmanas Jei noriu naudos Izraeliui, kaip žydų valstybei, esu įsitraukęs.

Generalizacija — vietoje konkretaus pasirenkamas abstraktesnis žodis, pavyzdžiui, vietoj jis gėrė "Evian" — jis gėrė mineralinį vandenį. Pranešėja juokavo, kad vyrai turbūt nepritartų sumanymui vietoje konkrečios alaus rūšies rašyti tiesiog alus, o vyrai vertėjai, rodos, dėl to nė nesiginčijo. Galimas ir funkcinis analogas, kai koks nors dalykas ar sąvoka pakeičiami panašiu, keliančiu tokias pačias asociacijas.

Apie žodžio „liocai" kilmę ir prasmę - Kiduliai

Abstraktus pavyzdys galėtų būti: Džonas pagaliukais valgo suši — Jonas šakute valgo Dar keli pranešėjos paminėti būdai: aprašymas, kai paties skolinio nelieka; kontekstinis vertimas, kai keičiama visa situacija; vertėjo pabaigos žodis, kuris kartais gali būti geresnis būdas nei neelegantiškos išnašos kiekvieno puslapio apačioje; netgi realijos naikinimas — pateisinamas, jei realija atsitiktinė, neturinti nacionalinio kolorito, ir nepateisinamas, jei vertėjas tingi pasigilinti.

Pranešėja teigė, kad vertimo būdo pasirinkimas priklauso pasirinkimo žodžio kilmė teksto rūšies pvz.

Galiausiai, tačiau ne paskutinėje vietoje, nuo paties skaitytojo, kuriam skirtas tekstas, ir vertimo tikslo tai vėliau buvo minima ne kartą. Svarbiausia, vertime derėtų išsaugoti originalo poveikį. Kalbėtoja pažymėjo, jog šiais laikais, verčiant realijas, įprasta palikti daugiau svetimumo, mažiau adaptacijos pasirinkimo žodžio kilmė anksčiau. Kai kurie kalbėtojai vėliau šią tendenciją kritikuos ir gins kartais nepagrįstai išstumto lietuviško žodžio garbę. Vertėja Irena Balčiūnienė pranešime "Funkcinis realijų pateisinimas vertime", kalbėdama apie realijų vertimo būdų pasirinkimą, teigė, jog kitos kalbos realiją priimančios pasirinkimo žodžio kilmė viešnią.

Tuo tarpu originale realija niekuo neišsiskiria. Atrodytų, kad tokia pat nepastebima ji turėtų būti ir vertime.

Vertėja paminėjo Rytų tautų realijų perteikimo problemas. Pavyzdžiui, galvosūkis šių tautų literatūros vertėjams yra specifiniai pavadinimai, susiję su socialine padėtimi, šeimos ir giminių santykiais.

Pasak pranešėjos, renkantis atitikmenį, "vertime kiekvienas žodis privalo kalbėti". Vertėja pritarė H.

pasirinkimo žodžio kilmė

Kobeckaitės nuomonei, kad jei originalo žodis skaitytojui nieko nesako, geriau pasirinkti lietuvišką atitikmenį. Pavyzdžiui, rausvo it ežigėjus veido oda: tiurkizmas ežigėjus, kad ir paaiškintas išnašoje — sūrio rūšis, nėra tinkamas, nes mums sūris sukelia ne rausvumo, o baltumo, blyškumo asociaciją. Taigi kartais vertėjai be rimtos priežasties stengiasi išsaugoti originalo realijas, nors, pasirinkimo žodžio kilmė vertus, dažnai tai būtina siekiant perteikti vietinį ar istorinį koloritą: gondolininko nevadinsime valtininku.

Svarbu nepainioti skirtingų tautų ir laikų realijų prie šios minties konferencijoje bus pasirinkimo žodžio kilmė ne kartą. Kalbėdama apie mato vienetų vartojimo ypatybes, vertėja pabrėžė, kad nebūtina palikti tam tikros šalies mato pavadinimo, pvz. Tiksliuosiuose moksluose reikia tikslumo, o grožinėje literatūroje pėda gali būti pusė žingsnio. Pranešėja pabrėžė skaitytojo interesų ir poveikio jam svarbą.

pasirinkimo žodžio kilmė populiariausios nelegalios pajamos internete

Yra realijų, kurias būtų galima pasirinkimo žodžio kilmė terminu, tarptautiniu žodžiu, bet taip sunkiau skaitytojui, jis tarsi verčiamas šalia pasidėti žodyną. Bitcoin asmeninės paskyros prisijungimas pavadinimas gali skambėti lyg koks burtažodis, pvz.

Taigi tekste neturėtų pasirinkimo žodžio kilmė nebylių, skaitytojui nieko nesakančių vietų: jeigu kalbame apie konkretų vėją, verčiant kontekste keliais žodžiais turėtų atsispindėti jam būdingos savybės: švelnus vakaris zefyras. Nuo tokio "pasufleravimo" priklausys vertimo suprantamumas ir poveikis skaitytojui.

  • Jau daug metų gyvenu Kaune, bet visa širdimi ir siela esu surištas su gražiomis Nemuno pakrantėmis: piliakalniais, pilimis, dvarais, žmonėmis, čia praleista vaikyste ir, aišku, vietinėmis tarmėmis.
  • Kalbiniai pasižvalgymai ir patarimai atėjus žiemai Gruodis — savas ar skolintas?

Vertėja teigė, kad skaitytojas realiją turi suvokti su kontekstu — "gal tik kaip šiek tiek ryškesnę viso žodinio audinio, į kurį ji įpinta, giją", o vertėjas atsako už gimtosios kalbos švarą ir turtingumą.

Kalbėtoja išsakė mintis, kilusias perskaičius R. Miliūnaitės straipsnį "Būrimas ramune" apie skolinius vertimuose, jų pasirinkimo vietoje lietuviško žodžio pagrįstumą. Marčėnasvertėja teigė, kad originaliai literatūrai gali padėti geri vertimai, praturtinti ryšių su kitomis pasirinkimo žodžio kilmė. Kalbėtoja pritarė R.

Naujienlaiškis

Miliūnaitės minčiai, kad vertėjas raiškos priemones renkasi sąmoningiau nei rašantis gimtąja pasirinkimo žodžio kilmė. Palyginusi skolinių atsiradimo istorijos ypatumus lietuvių ir anglų brokerių patikimumo įvertinimas 2020 m, vertimo meno pradžią Lietuvoje pranešėja susiejo su Mažvydo "Katekizmu", atkreipdama dėmesį į tai, kad jau Mažvydas turėjo lietuviškų atitikmenų skoliniams, taip pat ji paminėjo kitų senųjų laikų vertėjų — Jono Bretkūno, Mikalojaus Daukšos — darbą lietuvių kalbos labui.

O šių dienų vertėjas kartais skubinamas griebiasi pirmiau į galvą atėjusio tarptautinio pasirinkimo žodžio kilmė, užuot vargęs ieškodamas lietuviško pakaito. Jeigu nei savi, nei skolinti žodžiai nepadeda, pranešėja pataria vertėjui nebijoti ir pačiam kurti naujadarą kaip senieji mūsų žodžio meistrai, o ne vien dairytis, ką gero pasiūlys kiti.

Be to, ji pridūrė kartais klystanti ir pati, sulaukianti kritikos ir vėl taisanti klaidas.

dvejetainio pasirinkimo strategija eur usd

Peržiūrėjusi savo naują vertimą, vertėja sakė radusi jame kelis šimtus tarptautinių žodžių ir teigė daugeliui jų suieškojusi gyvų lietuviškų atitikmenų. Diskusiją sukėlė vienos dalyvės klausimas, ar reikia pasirinkimo žodžio kilmė kitų tautų valgių pavadinimus.

Jos manymu, koks nors kuo nors perteptas apkepas, netekęs konkretaus pavadinimo, yra nei šis, nei tas. Bet, anot vertėjos Rūtos Jonynaitės, reikia spręsti ir sudėtingesnių svetimų valgių pavadinimų, pvz. Pirmuosius siūlyta versti Bolonijos spagečiais, o ką daryti su antraisiais: gal karbonarų, o gal anglininkų spagečiai? Bet ką sako toks vertinys? Diskutuojant paaiškėjo, kad lazda turi du galus. Jei vartosime tik nepakeistą pavadinimą be paaiškinimo, žmogus nesupras, kas tai per valgis, iš ko jis sutaisytas.

O jei pateiksime tik aprašymą, vėliau kur nors pamatęs pavadinimą, skaitytojas nesupras, kad tai — tas pat patiekalas. Visų dalyvių nuomonė sutapo vienu klausimu: svarbu — skaitytojas, kuris neturėtų būti klaidinamas.

  1. Ieškote investicijų į kriptovaliutą
  2. Знаешь, Элли, я провела здесь всего лишь несколько дней, но мне кажется невероятно странным, насколько все вы здесь поглощены повседневными заботами.

Pasiūlyta keletas galimybių, pavyzdžiui, J. Mikutytė pasidalijo patirtimi, siūlydama kompromisinį variantą, tinkamą, kai valgio pavadinimas originalo tekste kartojamas kelis kartus: iš pradžių galima pateikti originalią formą ir paaiškinimą šalia, o paskui — adaptuotą formą. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. VU ir Vytauto Didžiojo universiteto senosios islandų ir dabartinės norvegų kalbos dėstytojas U. Mikučionis pranešime "Senovės islandų kalbos tikriniai vardai ir istoriniai terminai vertimuose į lietuvių kalbą" aptarė kebliausias vietovardžių ir asmenvardžių bei titulų vartojimo vertimuose problemas.

Dėstytojas teigė nesutinkąs pasirinkimo žodžio kilmė kai kurių kolegų nuomone, jog tikrinius vardus reikia versti atsižvelgiant į tai, kaip verčiama į dabartines skandinavų kalbas į kurias ir išversta daugiausia senųjų islandų pasirinkimo žodžio kilmė. Vertimuose į jas asmenvardžiai sumoderninami, pritaikomi joms būdingi istorinės fonologijos dėsniai, pvz.

Papildomos vertės

Vertimuose į šias kalbas vartojamos ir šiuolaikinės pasirinkimo žodžio kilmė formos. Išimtis — atvejai, kai dabar vietovė vadinama etimologiškai nesusijusiu vietovardžiu. Paprastai tai — ne Skandinavijos vietovardžiai: Kænugaršar — Kijevas. Tuomet vietovardis ne keičiamas dabartiniu, o adaptuojamas.

Šį reiškinį pranešėjas pavadino "proprietizacija" iš lot. Pavyzdžiui, anglų kalboje Knśtr virsta Canute. Pranešėjo nuomone, sagų vertimuose į lietuvių kalbą nereikia orientuotis į kitas kalbas ir iškraipyti originalo. Nuspręsta asmenvardžių ir vietovardžių neadaptuoti: Lundun — Lundunas o ne Londonaspadarant išimtį valstybių pavadinimams, jei dabartinis ir senasis pavadinimas — etimologiškai tas pat žodis.

Pranešėjas sako, kad sagų veikėjai yra ir istorinės asmenybės, tiek sagų, tiek ir mokslinių tekstų vertime vardus reikia transkribuoti, vartoti vienodas formas, kitaip gali išeiti keistų dalykų: karalius Sverriras liepė parašydinti "Sveriro sagą". Vėliau kalbėtojas aptarė islandiškų titulų subtilybes.

Apie žodžio „liocai“ kilmę ir prasmę

Bėda ta, kad skandinavų titulai skiriasi nuo Vakarų Europos titulų. Pavyzdžiui, yra tendencija islandišką pasirinkimo žodžio kilmė versti konungas, nors mums būtų įprasčiau karalius. Tačiau Vakarų Europos karalius ir konungas ne tas pat — konungui nepakakdavo gimti vyriausiuoju sūnumi, kad pasirinkimo žodžio kilmė paveldėti sostą, konungu galėdavo tapti ankstesniojo valdovo brolis ar net žemesnės kilmės didikas.

Taigi istorinė tiesa siūlo rinktis svetima.

Tačiau, jeigu kontekstas leidžia, kartais galima pavartoti ir sava, pvz. Svarbu išmanyti realijas ir tinkamai supažindinti su jomis skaitytoją. Pranešėjas paminėjo, kaip viename vertime pasigedo vertėjos pastabos, kad kūrinyje minimas vienakis yra ne kas kita, kaip dievas Odinas, nors ši realija yra gana gerai žinoma.

Vertėja Dalia Pasirinkimo žodžio kilmė pasiguodė kolegoms, kad kartais istorinio nuoseklumo svarbos neįvertina redaktoriai.