Pradžios variantas

WHISPERING CHALLANGE!

Taip pat trumpai aptariama tiriamųjų šnektų lokalizacija A. Girdenio — Z. Zinkevičiaus ir A.

Salio — K. Jauniaus tarmių klasifikacijose, jų svarbiausios ypatybės.

Pirmojoje dalyje apžvelgiami tiriamųjų atsakymai, atspindintys jų tarminės savimonės ir savivertės bruožus — tarminę saviidentifikaciją, vietinio kalbinio varianto vertinimą, tarminių ypatybių savistabą kalboje. Antrojoje — atsakymai apie bendrąjį tarminio kalbėjimo prestižą, vartojimo sferas ir apimtis.

pradžios variantas Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Vištýčio apylinkių eiliniai kalbėtojai, labiau negu kauniškių kitų šnektų atstovai, linkę tapatinti vietinį variantą su bendrinės kalbos kodu. Pradžios variantas kalbinis variantas iš dalies įvertintas kaip netaisyklingas, bet patrauklus — tokį kalbėtojų požiūrį labiausiai lėmė suprantamumo ir įprastumo kriterijai.

Vištýčio arealo tarminio kalbėjimo pradžios variantas dažniausiai sutampa su bendruoju VAK tarminio identiteto modeliu, kuriam būdinga nedidelis atstumas nuo bendrinės kalbos varianto, pradžios variantas aukštas vietinio kalbėjimo prestižas ir pastovus kalbos kodas visose kalbinėse situacijose.

Autorius -iai lietùvių rãšomoji kalbà Lietuvių kalba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir viešiesiems valstybės reikalams ir Prūsijos kunigaikštystės gyventojų lietuvių buvo vartojama pradžios variantas kaip šnekamoji kalba. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rašomoji kalba, kaip ir daugelio to laikotarpio valstybių, buvo lotynų, t. Kada pradėta lietuviškai rašyti, tiksliai nežinoma. Greičiausiai lietuvių raštijos pradžia sietina su krikščionybės įvedimu. Iki tol lietuviai turėjo tik mnemotinių ženklų, padedančių ką nors įsiminti.

Tikėtina, jog šie aspektai lemia ir pakankamai aukštą tarminio gyvybingumo laipsnį areale.